Įrenginių, esančių ant statinių, apsauga nuo žaibo

Analizuojant tiesioginio žaibo smūgio į statinį pavojų, ypatingą dėmesį reikia atkreipti į galimą žaibo srovių poveikį įvairiems antstatams, įrenginiams ir instaliacijoms, esančioms ant objekto stogo.

Nuo tiesioginio žaibo srovės poveikio turi būti apsaugoti šie antstatai:

• neturintys elektrai laidžių elementų;

• turintys elektrinių arba informacijos apdorojimo įrenginių.

Antstatai turi būti horizontaliųjų ir vertikaliųjų žaibo priėmiklių sukurtoje saugomoje erdvėje. Taip pat būtina išsaugoti reikiamus saugius atstumus tarp jų ir žaibo priėmiklių bei srovės nuvediklių.

Jeigu nebus laikomasi minėtų reikalavimų, tiesioginis žaibo smūgis į antstatą sugadins:

• patį antstatą ir jo viduje įrengtus elektrinius ir elektroninius įrenginius;

• statinio vidaus įrenginius.

Nereikalaujama, kad apsaugotoje erdvėje būtų neturintys elektrai laidžių elementų:

• metaliniai antstatai, neviršijantys 1 m aukščio ir 1 m2 bendro ploto;

• nelaidūs elektros srovei antstatai, neiškylantys aukščiau kaip 1 metus virš žaibo priėmiklių sukurto paviršiaus.

Nuo tiesioginio žaibo srovės poveikio taip pat turi būti apsaugoti objektų stogų konstrukcijų elementai bei įrengimai, prie kurių prijungtas objekto viduje instaliuotas tinklas. Tokiais atvejais žaibosaugos įrengimas turi:

• užtikrinti atitinkamai apsaugotą erdvę objekto stogo įrenginiams ir įtaisams;

• eliminuoti kibirkštinių išlydžių tarp elektrai laidžių elementų atsiradimo galimybę;

• pašalinti potencialų skirtumą tarp elektrai laidžių elementų ant stogo ir objekto viduje;

• užtikrinti elektrinių ir elektroninių įrenginių apsaugą nuo viršįtampio.

Dalį paminėtų reikalavimų galima įvykdyti taikant vertikaliųjų ir horizontaliųjų žaibo priėmiklių sistemas.

Ant statinių stogų esančių įrenginių apsaugos principai pateikti 1-oje lentelėje.

1 lentelė. Žaibosaugos įrenginių sistemos išdėstymas ant objekto stogo

Aprašymas

Bendras vaizdas

Metaliniai korpusai sujungti su

žaibosaugos įrenginio elemen-

tais. Sprendimas rekomenduo-

jamas nedidelių įrenginių,

antstatų, sujungtų su objekto

vidaus instaliacijomis, atveju,

kai žaibo išlydžio srovė nepa-

tenka į objektą arba yra nepa-

vojinga.

Jeigu yra būtina apsauga nuo

tiesioginio žaibo išlydžio, reikia

naudoti, pvz., vertikaliuosius

žaibolaidžius.

Įrenginiui prijungta objekto

vidaus instaliacija. Negalima

leisti, kad žaibo srovė patektų

į įrenginį ir į objekto vidų.

Visišką apsaugą užtikrina

žaibolaidžių priėmiklių sistema

ir įrenginių išdėstymas saugo-

moje erdvėje.

Statinių kaminai gali būti:

• sujungti su žaibolaidžiaiss (metaliniai kaminai – 1 pav.);

• apsaugoti nuo tiesioginės žaibo iškrovos ir nuo žaibo srovės poveikio;

• apsaugoti nuo tiesioginės žaibo iškrovos (vertikalieji žaibolaidžiai – 1 pav.)

Nuo tiesioginio žaibo smūgio rekomenduojama apsaugoti ir dujinių bei skysto kuro elektroninio valdymo krosnių kaminus.


1 pav. Čerpinių stogų kaminų apsauga nuo žaibo.

Dujinių ir tepalinių elektroninio valdymo krosnių kaminus rekomenduojama apsaugoti nuo tiesioginio žaibo smūgio. Tokia apsauga užtikrinama įtaisius kaminui atskirojo žaibolaidžio ar žaibolaidžių (tarp kurių dėl didelio atstumo nėra kibirkštinių išlydžių pavojaus) sistemas saugomoje erdvėje. Paprasto sprendimo pavyzdys pateiktas 2-ame paveikslėlyje.

2 pav. Elektroninio valdymo krosnies kamino apsauga nuo tiesioginio žaibo išlydžio ir nuo kibirkščiavimo